pūkšt

pūkšt
pū́kšt interj. 1. Trš pliumpt, tėkšt (įkritimui į vandenį, pasinėrimui žymėti): Pū́kšt nuo liepto į vandenį! Jrb. Pū́kšt į tą upę! Rsn. Kirvis nuo koto smukt! ir tik pū́kšt į gelmę! Jrk19. Pū́kšt i atsigulė kiaulė purvynan Rš. Abudu pūkšt, pūkšt iš vežimo in gylę Lp. ║ Klt supūškėjimui brendant žymėti: Išgirdau, kad kas pūkšt pūkšt per balą Ds. 2. bumt (parvirtimui, nukritimui žymėti): Pūkšt kūlio ir apvirto Ds. Pūkšt ir parpuolė Lp. Pūkšt ir atsigulė Lp. Tik vienu rozu iš viršaus pū́kšt akmuoj! Vs. 3. Dkš švyst, šliūkšt (nužėrimui, išpylimui, pasiliejimui žymėti): Pū́kšt užpilu grūdus, ir mala Gs. Pasisėmę rieškes smilčių, pūkšt žmonėms į akis! rš. Ji pū́kšt tą pieną iš tos puodynės! Jrb. Lukošienė prišokusi vandens kibirą pūkšt ant šaltyšiaus! Ašb. Uzbonas tik terkšt į grindis, kava pū́kšt po visą aslą! Kt. Pū́kšt ir parliejo su vandenimi J. 4. pūst (pūstelėjimui žymėti): Pū́kšt ažupūčiau žiburį Š. Priėjo melnykas, pirma pūkšt – žarijas papūtė, pagaliuku pakrapštis – argi tikrai kiaušinis? LTR(Kp). 5. blykt (užsidegimui žymėti): Pū́kšt ir užsidegė pakulos Skr. Pūkšt visas vežimas ir užsiplieskė Lp. 6. suburbuliavimui žymėti: Verda uogos pū́kšt, pū́kšt Krš. 7. žr. pukšt 1: Pū́kšt nutrūko siūlelis Rdn. Kokios čia daba pakanktės – pū́kšt i ištrūko Sk. Puodo ąsos tik pūkšt, ir gardus pusrytis į griovį LTR(Klp). Branktas pūkšt ir lūžo Mlt. Pasispyriau, pū́kšt – i nebturiu kurpės Grd. Kubezdalį mygterėjau, pūkšt ir pratrūko Ds. Gėrė, gėrė – pūkšt ir plyšo TDrIV194. 8. sprogimui žymėti: Pū́kšt sprogo ir išnešiojo Pj. 9. taukšt, trinkt (sudavimui, smūgiui žymėti): Meška pūkšt pagaliu, pūkšt akmeniu! (ps.) Tvr. Jis in štakietą pū́kšt, pū́kšt! Rmš. Arkliami pūkšt, pūkšt per galvas! Lp. Pū́kšt į galvą su balsu! Krš. Pū́kšt ausin! Vrn. Pūkšt kulbe rankon! Lp. 10. braukšt (staigiam, netikėtam veiksmui žymėti): Nė sakyti nesakęs sau pū́kšt ir išbėgo Šts. Parspaudė bulbę, į burną pū́kšt sugrūdo Krs. Pū́kšt nuvertė vežimą Krš. Kai išvystė, žiūri, kad vaikas tik pūkšt iš vystyklų ir dali pro langą LTsIV259. ^ Šoko kibirkštėlė – pūkšt pabėgo pasakėlė Grž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pukšt — pùkšt išt. Pùkšt siūlas ir nutrūko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pukšt — pùkšt interj. 1. trūkimui, plyšimui žymėti: Pantis [supuvęs] pùkšt i nutrūko Rs. Virvės pùkšt, pùkšt sutrūkinėjo Ll. Jau tik koks viedras vandens tam ežere, o ragana paskutinį norėjo išryti, tiktai pukšt ir pertrūko BsPIII20. Tik su vienusyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūkšt — išt. Pūkšt ant galvõs ki̇̀birą vandeñs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pukst — pùkst interj.; LTII70 žr. pūst …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūkš — interj. 1. žr. pūkšt 1: Nuleidi – sniegan tik pūkš tas medis! Mžš. Diedas ištraukė ūšmalą, pūkš, ka tėkš an padlago! Vdšk. Buvo iškaitus, kap virto, pūkš ir nustapino (prigėrė, paskendo) Dbč. Pūkš į Nevėžį i parplaukė Nj. Reik valgyt – pūkš į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūkšti — pū̃kšti, čia ( ta, pū̃ška Vkš), tė (pū̃škė) intr. 1. SD332, [K] sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti: Riebus žmogus pūkščia eidamas kaip meitėlis priėdęs J. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas LzP. Ji baisi peludė, vaikščiodama tik pūkščia,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papūkšt — interj. 1. greitam išbėgimui, nubėgimui žymėti: Pro mažąsias durikes vaikai papūkšt į daržą lietuviškais raštais nešini Žem. Katinėlis brykšt man į burnelę, o pats pūkšt papūkšt rš. Papūkšt nuleka i sėda kitõ[je] trobõ[je] Krš. Papūkšt išejo i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasilamatoti — sujudėti, pasikrutinti: Kas pasvartė, paslamatoj[o] [luote], tos (mergos) viena pūkšt, kita pūkšt (į vandenį sušoko) Lp. lamatoti; aplamatoti; atsilamatoti; įsilamatoti; išlamatoti; nusilamatoti; pasilamatoti; prilamatoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • puškai — interj., pūškai bridimui žymėti: Pūkšt pūkšt, puškū puškū, puškai pūškai ir atpūškojom Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tada — tadà adv. K, MitII251(Šd), Š, OP9, Rtr, DŽ, KŽ; SD1180, SD369,396, H, H154,165, CI74, Q370, R17,95,99, MŽ21,125, P, N, J, BzB331, M, L, LL253 1. tuo laiku, tuomet, tąsyk: Tadà jam būtum blogai Dbg. Ir atėjo man tada galvon bloga mintis J.Bil.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”